Stiklo lubos




Kodėl pirmoji žemuogė yra tokia svaiginamai skani, o štai dešimta – jau kažkokia rūgštoka, sentimentali ir apskritai per daug joje tų mažų sėklyčių? Pirmas gurkšnis alaus – kaip angelo bučinys, o paskui – viskas tik blogyn? Ogi dėl to paties ribinės vertės dėsnio, kuris reguliuoja mūsų gyvenimus.


Po tamsaus kopimo valandų priešaušriu sėdėdamas ant to aštriadančio ugnikalnio keteros nejaučiau nieko. Nebuvo minčių, nei pojūčių, tik mažo ratuko tiksėjimas kažkur pakaušyje. Neliko energijos, sąmonė, pastangų. Kraujyje sūkuriavo endorfinų ūkai, gaubiantys pačią tolimiausią salą. Šiai būsenai silpstant, apėmė paikas laimės jausmas, įkandin kaip makakos atšuoliavo pirmosios mintys, prasidėjo planavimas: kaip lipsime žemyn, ką paskui veiksime? Angelo bučinys išgaravo.
Ko gero, tokių akimirkų yra pajutęs kiekvienas, bent sykį paklausęs savęs kai kurių klausimų ir atlikęs tam tikrus veiksmus. Tačiau reikšminga mūsų bendralaikių dalis tiesiog nenustoję kažko atkakliai siekę, o tam pasiekimui įvykus – nusivilia greičiau, nei išsisklaido naujo pirkinio kvapas ar naujos meilužės kvepalai ant pagalvės. Tai - ribinės laimės dėsnis.
Jie kaip drugeliai prie lempos daužosi į stiklą. Šviesa - čia pat, bet jos pasiekti nelemta. Dėl genų rinkinio, artimos aplinkos, mokytojų, kurie pasitaikė kelyje. Net klimato juostos, kuroje gyveni. Jeigu primityviai išmatavę surašytume laimę dešimties balų sistemoje, vos keliems būtų lemta bent sykį patirti tą kosminį dešimtuką. Aš manau, kad daugelis lietuvių apskritai sugeba pasiekti šešis ar septynis. Bet kokiomis aplinkybėmis.
Bet būna ir kitaip. Daug blogiau.
Buvo tokia garsi prancūzų dainininkė Dalida – turėjo Dievo dovaną ar kažką panašaus. Graži, protinga, turėjo milijonus gerbėjų ir milijonus sąskaitoje. Bet jos ribinės laimės indeksas buvo įstrigęs kažkur ties dvejetu. Ji ne tik aistringa, bet ir buvo chroniškai nelaiminga.

Tai – mirtinas mišinys galantiškiems drugeliams, kurie vienas po kito skrido į jos šviesą. Nusižudė net keturi jos gyvenimo partneriai. Ji pati tai mėgino padaryti kelis kartus, kol galų gale nusižudė būdama pačiame jėgų žydėjime ir šlovės viršūnėje.

Tad net jei šį lietingą pirmadienį kažkas galbūt nedžiugina, pagalvok apie savo skaičių. Kur tavo riba? Ir tuos kasdienius pabodusius savo gyvenimo elementus, kuriuos laikai savaime suprantamu dalyku, vis dar nesuvokdamas, kad tai – maži trapūs būties stebuklai.

Komentarai