Gražu, gražiau, gražiausia. Mano Top 12 (kol kas)













Kryptys

Bendrose kelionėse, susitikimuose ir išvykų aptarimuose manęs dažnai klausia, kokią gražiausią vietą teko lankyti. Man tai skamba labai panašiai į klausimą apie gyvenimo prasmę, nes visos vietos visada yra gražios vien jau todėl, kad mums buvo lemta gimti ir jas pamatyti. Graži pati lietingiausia, miglomis užklota diena murziname pramoninio miesto priemiestyje, jei tik moki žiūrėti.

Na bet vis tiek, klausia manęs – o kuri vis dėlto iš tų plius minus aplankytų septyniasdešimties šalių ir teritorijų. Ką gi, labai sutraukus ir atmetus tuos šimtus įstabių vietų, šis yra mano dvyliktukas. Dvylika, o ne dešimt, nes dabar gruodis, o ne spalis. Po vieną nuotrauką, nors kiekvienoje jų padaryta šimtai.

12. Pakajos ugnikalnis Gvatemaloje. Nes gera yra užkopti, nepaklysti rūke, pereiti senos lavos laukus ir pajusti tvoskiančią magmą. Dar – išsikepti ant ilgo pagalio zefyrų. Vamos!

11. Savaii sala, Polinezija. Viena tų įstabių teritorijų, kur retai sutiksi ne tai kad minią turistų, o svetimšalį apskritai. Viskas tikra ir gaivu. Šiame kadre – vandenyną į orą per ertmes pučiančios olos.

10. Siete Siudades, arba – portugališkai Penki Miestai. Iš tiesų jų ten nė vieno. Tik du ežerai – mėlynas ir žalias, kuriuos kadaise esą priverkė išskirtų įsimylėjėlių pora. Azorai – labai gražios ir palyginti netolimos salos. Viva Europa.

9. Korkovado parkas, Kosta Rika. Viena biologiškai įvairiausių vietų planetoje, nors tos rūšys sparčiai nyksta, kaip ir visur kitur Žemėje. Viena gražesnių Centrinės Amerikos šalių.  Pura Vida!

8. Ubudas, Balio sala. Per Kalėdas atsibundi pusę dviejų ryto, važiuoji, o paskui lipi visiškoje tamsoje. Saulę pasitinki ant ugnikalnio viršūnės. Ar gali būti gražiau? Gali, skaitykite toliau.

7. Masajų Mara. Viena žvėringiausių vietų Afrikoje. Didįjį penketą čia galima pamatyti per pusdienį, o žirafas ir raganosius – tiesiog iš savo palapinės terasos. Tereikia žinoti vietas, ir mes jas žinome. Jambo!

6.  Kamėjos sala, Fidžis. Čia daug kas rašo apie rojų žemėje, aš nuo tokių epitetų susilaikysiu, nors šita sala, ko gero, yra labai arti auksinio standarto. Rekomenduojama medaus mėnesiui.  Bula vianaka!

5. Uluru, Australija. Garsiausia planetos uola, nors Gibraltaras ir Sigirija Šri Lankoje (deja, nepatekę į šį sąrašą) irgi turi puikius luitus. Esu daug apie Uluru rašęs, tai tiesiog reikia pamatyti savo akimis. Ir tiek.

4. Ometepės. sala Nikaragvos ežero viduryje, kur labai gera sutikti Kūčias ir Kalėdas. Sustojusio laiko žemė, tropikų gamtos žinynas, draugiški vietiniai. Ten gali pasijusti kaip jaunas Žiulis Vernas. Bienvenidos!

3. Upolu sala – Samoa.  Dar vienas Dievo dosnumo įrodymas. Kriokliai, pliažai, urvai ir du kakavos derliai per metus. Šalis, kurioje supranti, kad žodis „gražu“ skamba kažkaip šiurkščiai. Talofa!  

2. Tongariro perėja. Nors Naujojoje Zelandijoje tenka būti dažnai, nepaliauju stebėtis jos įvairove ir gamtos turtais. Tai – dėžutė, kurioje slypi kita dėžutė, ir taip be galo. O jos širdyje stūkso Tongariras. Numeris vienas žygis pėsčiomis Žemėje. Kia Ora!

1. Paukščių sala. Galbūt kur nors Visatoje yra kita Mažojo Princo planeta, bet mes ją radome Seišeliuose, pora laipsnių žemiau pusiaujo. Viskas, ką mačiau, liečiau, ragavau ir supratau ten nublanksta. Tiesiog unikalus mažytis lopinėlis, apsuptas neaprėpiamų vandenų. Tik paukščiai, milžiniški vėžliai ir puikūs koralai. Linksmų švenčių ir naujų kelionių visiems!  

Komentarai